Elektroninė prekyba – viena iš elektroninio verslo sričių, apimanti pirkimą ir pardavimą elektroniniu būdu. Tai prekybos būdas, kai sutartys sudaromos, o prireikus – ir vykdomos, naudojant informacines technologijas bei priemones, kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų pranešimais. Pastaraisiais metais elektroninė komercija, atsižvelgiant į interneto augimo tempus, įsiliejo į daugelio ne tik stambių, bet ir smulkių bei vidutinių prekybos ir paslaugų įmonių bei fizinių asmenų gyvenimą (O’Maley, 2002). Elektroninės komercijos tiesioginė atsiradimo prielaida internetas.
Elektroninės paslaugos skirstomos į keturias grupes: elektroriniai aukcionai, draudimas, nekilnojamo turto operacijos ir elektroninė bankininkystė.
E-komercijos dalyviai: pirkėjas, pardavėjas ir finansų institucija. Pirmasis, paprastai, būna kreditinės kortelės savininkas, prekių suteikėjas siūlo prekes ir apmokėjimo galimybę, o finansų institucija – bankas, suteikiantis sąskaitą ir kortelę pirkėjui.
Išgirdus pavadinimą keliamas praktiškas klausimas: kodėl e-prekyba, kuo ji yra pravarti visuomenei? Lengviausias kelias išsiaiškinti – aptarti jos pliusus ir trūkumus. Pirmiausia, sutaupoma daug laiko. Neabetotinai, šiuolaikinėje visuomenėje laikas tampa brangus. Užuot važinėjus po kelias parduotuves ir ieškant idealiausio modelio sau, galima prisėsti prie elektroninės prekybos prieigos ir išsirinkti sau imponuojančią prekę gausiame internetiniame kataloge. Tai aktualu žmogui, skiriančiam daug laiko savo darbui ir gyvenančiam kaimo vietovėje. Jis turi šansą įsigyti norimą prekę bet kuriuo paros metu neišvykęs iš gyvenamosios vietos. Priėjimas prie „firminių“ prekių yra paprastas – jos patalpintos viename internetiniame puslapyje. Pirkėjas nemėgstantis kalbų su kolsultaciniu personalu prisijungia ir naršo savo nuožiūra. Svarbus yra neįgaliųjų žmonių patogumo poreikis – apsirūpinti neišėjus iš namų. Vienas paklausesnių iškylančių veiksnių – kainų skirtumas.
Elektroninėse parduotuvėse įsigyjama prekių pigiau. Skiriant laiko e-komercijai galima sutaupyti 5-10 procentų produkto vertės. Nors yra transportavimo mokestis, jis nėra aukštas.
Kalbant apie numanomus trūkumus, naudojantis šia sistema, iškiriami pateikiamų paslaugų saugumo galimybė ir kompiuterinio išprūsimo reikmė. Pavyzdžiui, Ebay sistema, esanti paklausi tarp vartotojų, bet kartu galimas ir apgaulės variantas. Nors dabartinėje vartotojų visuomenėje kompiuteris yra nerertai kiekvienuose namuose, bet vyresnio amžiaus el. prekybos klientai gali susidurti su neaiškumais naudojantis elekronine prekyba. Be to, kompiuterizacijos lygis Lietuvoje vis dar neišsiplėtojęs. 2012 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius turėjo 57, o interneto prieigą – 55,2 proc. namų ūkių (Statistikos departamento duomenys). Neatmetamas „Pirkimo momento“ džiaugsmas ir galimybė įsitikinti prekės kokybe.
Išanalizavus e-prekybos Lietuvoje tendencijas numatomas šios paslaugos tendencingas augimas, atsižvelgiant į kompiuterizacijos šuolius šalyje ir patogumo veiksnį. Lietuvoje internetinė komercija kol kas tik įgauna pagreitį. Tačiau susidūrusios su besikuriančių „netradicinių“ bendrovių konkurencija, „tradicinės“ įmonės turės ieškoti naujų savo veiklos organizavimo būdų, o tai pagerina bendrą ekonominę padėtį ir didina vartotojų visuomenės aktyvumą elektroninėje erdvėje.