Kai vaikas pradeda lankyti privačią mokyklą, tėvams kyla daugybė klausimų: ar pasikeis mokymosi kokybė, ar jam bus lengva įsilieti į naują aplinką, ar verta investuoti į mokslą, kai yra nemokamų alternatyvų. Tačiau dažniausiai pokyčius pirmieji pajunta patys vaikai – jų dienotvarkė, santykiai su mokytojais, bendraklasiais ir net požiūris į mokslą gali stipriai pasikeisti.
Viena didžiausių permainų, apie kurią kalba tėvai, yra socialiniai įgūdžiai: vaikai tampa drąsesni, pradeda daugiau kalbėti, lengviau reiškia savo mintis ir kuria ryšius. Taip pat akcentuojama ugdymo kokybė – individualus dėmesys, mažesnės klasės, inovatyvūs mokymo metodai leidžia vaikui mokytis efektyviau ir su mažiau streso. Privačiose mokyklose dažnai juntamas stipresnis bendruomenės ryšys, o tai kuria saugią, įtraukiančią aplinką, kurioje vaikai noriai mokosi.
Apie tai, kaip pasikeitė jos dukros kasdienybė, kai ši pradėjo lankyti privačią mokyklą Vilniuje, papasakojo mama Rūta.
K: Kodėl nusprendėte perkelti savo vaiką į privačią mokyklą?
A: Pagrindinė priežastis buvo ta, kad jaučiau – valstybinėje mokykloje dukrai trūksta individualaus dėmesio. Ji yra labai jautri ir smalsi, bet didelėje klasėje tiesiog „išnykdavo“. Norėjosi, kad kažkas pastebėtų jos stipriąsias puses ir padėtų jas auginti, o ne tik pataisyti klaidas.
K: Koks buvo pirmas pastebėtas skirtumas, kai pradėjo mokytis privačioje mokykloje?
A: Visiškai pasikeitė jos rytinė nuotaika – pradėjo keltis su noru. Anksčiau būdavo verkimų, atidėliojimų, o dabar pati pasideda drabužius iš vakaro, žino, ką veiks. Atrodo, kad jaučiasi svarbi, laukia tos dienos.
K: Kaip pasikeitė dukros mokymosi rutina?
A: Ji tapo labiau struktūruota, bet kartu ir lanksti. Mokykloje yra daug integruotų pamokų, kur per vieną veiklą jungiami keli dalykai. Yra daug projektų, dirba grupėmis, bet kartu kiekvienas gauna individualių užduočių. Man labai patinka, kad namų darbų nedaug, bet jie kokybiški.
K: Ar pastebėjote pokyčių jos bendravimo įgūdžiuose?
A: Labai. Ji anksčiau buvo drovi, o dabar – drąsiai kalba su suaugusiais, kviečia draugus į svečius, pasakoja, ką veikia su bendraklasiais. Privačioje mokykloje labai daug dėmesio skiriama socialiniam-emociniam ugdymui – jie turi klasių ratus, mokosi spręsti konfliktus, kalbėtis apie jausmus. Tai labai veikia.
K: Kaip vertinate ugdymo kokybę?
A: Skirtumas didžiulis. Klasėje – vos keliolika vaikų, mokytojai turi laiko kiekvienam. Viskas daroma labai tikslingai: jei kažko nemoka – padeda išmokti, jei moka – skatina gilintis. Pamokos dažnai vyksta kitaip nei įprastai – eksperimentai, žaidimai, išvykos. Matau, kad dukra tikrai mokosi, o ne tik „išklauso“.
K: Ar jaučiatės įsitraukusi į mokyklos bendruomenę?
A: Taip, labai. Vyksta tėvų susitikimai ne tik apie pažymius, bet ir apie vertybes, mokyklos kryptį. Tėvai buriasi į grupes, organizuoja renginius, dalinasi patirtimis. Net ir vaikai tarp klasių turi ryšį – vyresni globoja mažesnius. Tai sukuria labai šiltą atmosferą.
K: Ar rekomenduotumėte kitiems tėvams svarstyti apie privačią mokyklą?
A: Jei tik yra galimybė – tikrai taip. Tai investicija ne tik į žinias, bet ir į vaiko emocinę brandą, savijautą, santykį su mokslu. Aišku, reikia rinktis atsakingai – žiūrėti ne tik į kainą ar prestižą, bet į vertybes ir žmones, kurie ten dirba.
Vaiko perėjimas į privačią mokyklą – tai ne tik nauji vadovėliai ar gražesnės patalpos. Tai dažnai – pokytis visos šeimos gyvenime. Nors toks žingsnis reikalauja finansinio įsipareigojimo, dauguma tėvų pabrėžia, kad didžiausią vertę suteikia ne infrastruktūra, o pagarbus, individualus požiūris į vaiką.
Šiltesnė mokyklos aplinka, stipresnė bendruomenė ir mažesnės klasės dažnai leidžia vaikui atsiskleisti taip, kaip valstybinėje mokykloje nebūtų pavykę. Tai ypač svarbu šiuolaikiniame pasaulyje, kur emocinis raštingumas, bendravimo įgūdžiai ir savivoka tampa tokie pat svarbūs kaip matematikos ar kalbų žinios. Privačios mokyklos vis dažniau tampa ne tik žinių, bet ir asmenybės ugdymo erdve.
Ieškote privačios mokyklos savo vaikui Vilniuje ar Kaune? Pradėkite nuo https://pazinimomedis.lt/.