Buhalterinė apskaita yra tai, ką maždaug prieš penkiasdešimt metį įvardino Amerikos buhalterių asociacija – tai įmonės, organizacijos, bendrovės ekonominės informacijos nustatymas, išmatavimas ir pateikimas tam, kad tie, kurie naudoja informaciją, galėtų priimti pagrindinius sprendimus. Gali būti keli buhalterinės apskaitos aspektai: apibendrinimas, matavimas, informacijos pristatymas. Apibendrinimą jie apibūdino kaip kompanijos (dabar sakome bendrovės) aktyvus, asmeninį kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, išlaidas, pinigų judėjimą. Matavimas – pagrindinių įmonės finansų sudedamųjų dalių matavimas, kuris užtikrina objektyvią finansų ataskaitą. Ši informacija pristatoma jos naudotojams. Paprasčiau pasakius, buhalterinė apaskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta finansinei atskaitomybei sudaryti ir ekonominiams sprendimams priimti.
Pagrindiniai buhalterinės apskaitos informacijos vartotojai yra bendrovės vadovas, jos savininkas, investuotojai, akcininkai. Iš parengtos finansinės ataskaitos sprendžiama, ar efektyviai naudojamos investuotos lėšos ar esamas turtas, ar bendrovė dirba pelningai, o taip pat kokia nuosavybės dalis kam priklauso. Tai ypač svarbu akcininkams. Tie, kurie investavo, gali gauti dividendus, taip pat gali akcijas parduoti. Iš buhalterinių finansinių ataskaitų matyti, kokia yra turto vertė. Ši vertė gali augti arba mažėti. Tiksli apskaita parodo, ar bendrovė turi skolininkų, ar pati yra skolinga, ar jau laikas problemas spręsti, siekiant išvengti nuostolių. Tuo pačiu įvertinamas darbuotojų darbo našumas. Apskaita padeda planuoti bendrovėje pinigus, balansuoti pajamas ir išlaidas, numatyti, kaip gauti daugiau pajamų.
Iš buhalterinės ataskaitos bankas mato, ar bendrovė yra pajėgi grąžinti paskolą (jeigu ją ėmė), ar ji gali laiku sumokėti palūkanas. Ši apskaita labai svarbi ir tarkim produkcijos tiekėjams, nes jie nori žinoti, ar bendrovė suspės laiku su jais atsiskaityti.
Kiekviena bendrovė turi įsipareigojimus valstybei. Profesionaliai parengta finansinė ataskaita leidžia teisingai apskaičiuoti mokesčius valstybei, SoDrai, išvengti administracinės ir baudžiamosios atsakomybės.
Kaip teisingai rengti finansines ataskaitas nurodo LR buhalterinės apskaitos įstatymas. Jis nustato apskaitos organizavimą, dokumentus, registrus ir jų išsaugojimą, taip pat klaidų taisymą ir atsakomybę.
Kiekvienoje bendrovėje vedama finansinė apskaita, kuri apima finansinių operacijų fiksavimą, analizę ir informacijos pateikimą vartotojams. Finansinė apskaita tvarkoma naudojant litą,o jei reikia, – ir užsienio valiutą. Apskaitos dokumentai taip pat sudaromi lietuvių, o prireikus – ir užsienio kalba.Ūkio subjektai, sudarydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą: tą pačią ūkinę operaciją reikia registruoti du kartus – vieną kartą debeto, kitą kartą kredito sąskaitose. Į apskaitą įtraukiamos visos ūkinės operacijos, grindžiamos apskaitos okumentais. Visi dokumentai pagal nustatytą tvarką pildomi ir pasirašomi. Negalima taisyti pinigų apskaitos dokumentų ir datos. Visos ūkinės operacijos užregistruojamos apskaitos registruose ne vėliau kaip iki kito mėnesio pabaigos.Taip yra parengiamas apskaitos registras. Tokie registrai saugojami, laikantis terminų, kurie nustatyti Vyriausybės. Už apskaitos organizavimą ir saugojimą atsakingas bendrovės vadovas.
Buhalterinė apskaita – niekada nenutrūkstantis finansinių operacijų registravimas, apibendrinimas ir analizė. Verslo įmonėse tai vadinama verslo kalba, be kurios darbuotojai nesusikalbėtų tarpusavyje, o įmonės vadovai nesuprastų savininkų, pirkėjų, tiekėjų ir t.t. Kalbant šia kalba, informacija turi būti ne tik tiksli ir teisinga, bet ir naudinga. Tik tuomet galimas priimti sprendimus apie tolesnę ūkinio subjekto veiklą ir jos perspektyvas.