Informacijos srautai mūsų laikmetyje tokie, kad dažnai net neįmanoma susiorientuoti, kuri informacija nauja, „šviežiausia”, kas jau beviltiškai pasenę, bet vis dar tiražuojama, o kas – net ne informacija, o banali prastai užmaskuota reklama.
Taip yra beveik visose srityse, ne išimtis ir odontologija. Gal net galima pasakyti kitaip – visoje kasdien mums brukamoje informacijoje mūsų dantims tenka tikrai ženkli dėmesio dalis. Nieko nuostabaus – dantų priežiūros priemonės yra prekė, o dantų gydymo paslaugos – verslas.
Ši skeptiška nuomonė labai paplitusi, todėl į visus straipsnius apie nuo karieso byrančius dantis, nykstančius žandikaulio kaulus bei nesukramtyto šašlyko nesuvirškinančius skrandžius dažnai reaguojame beveik kaip į sovietinius tankus Sąjūdžio laikais – „tik nereikia mūsų gąsdinti!” Jūs ten rašykit, rašykit – gal kas ir užkibs; gyventi tai visiems reikia… Bus tų dantų…
Gal ir bus. Tik nežinia, kiek… Nelygu, kokia genetika ir kiek dėmesio savo dantims jaunystėje skyrei.
Supratau tai, kai dantys pradėjo virsti lyg pušys Labanoro girioje. Čia skylė, ten tarpas, o ten jau ir du… Bus tų dantų? Tai kad ne… Nebeatauga. O kramtyti tai reikia. Ir dantų pasiieškoti reikia – nors taip nesinori tapti ta „reklamos auka”, bedante burna prarijusiu pirmą pasitaikiusį jauką ir švariai iškračiusiu piniginę už abejotinos kokybės protezus ar neprofesionalų gydymą. Sutinusių žandų vaizdai ir kaltu „remontuojantis” dantis šaltkalvis vis dažniau ėmė persekioti nakties košmaruose… Kol pagaliau ryžausi pradėti ieškoti tų pačių patikimiausių odontologų, kuriems galėčiau patikėti savo brangiausią turtą – dantis. Jei kam atrodo, kad tai nėra brangiausias turtas, tegu kokią savaitę „palaipioja sienomis” nuo dantų skausmo arba pagyvena su bedante burna.
Ieškodamas patikimo odontologo, pačius pigiausius variantus atmečiau – kaip sako amerikiečiai, mes nesame tokie turtingi, kad galėtume pirkti pigų šlamštą. Nes tai, kas labai pigu, dažnai yra netolimai ateičiai užprogramuota problema.
Jei nusipirkai azijietišką atsuktuvą – tai menka rizika, išmesi į šiukšlyną, jei netiks, o su savo sveikata geriau nežaisti. Taigi, pirmoje vietoje – patikimumas, garantijos, darbo patirtis. Neblogai dar būtų ir buvusių pacientų atsiliepimai, rekomendacijos.
Jei tik pajuntu, kad mane stveria, kaip vanagas žvirblį, išgaruoju kaip kamparas. Jei suvokiu, kad išsiaiškinti galutinę kainą yra neįveikiama užduotis, nes ji pučiasi kaip balionas – atsisveikinu.
Pagaliau, išklausęs eilę gerų atsiliepimų, ateinu į odontologijos kliniką „Angitia”. Žinau, kad specialistai čia dirba bene ketvirtį amžiaus. Apžiūri dėmesingai, įvertina burnos situaciją, paaiškina galimus variantus. Sprendimai galimi net keli, jie skiriasi ir kaina, ir procedūros trukme. Siūlo pagalvoti pačiam, kas priimtiniau, neskubina ir už skverno nutvėrę į odontologo krėslą nevelka. Suprantu, kad darbo užtenka ir be manęs – kur kokybė ir patikimumas, ten ir pacientų eilė.
„Angitia” gerbia pacientus ir brangina savo reputaciją, todėl darbo brokas čia tiesiog neįsivaizduojamas. Yra tai, ko reikia: medžiagos – sertifikuotos, dantų implantai – su garantija visam gyvenimui. Nežinau, kiek to mano gyvenimo bus, bet kažkaip tikiu, kad implantuotų dantų tikrai turėtų užtekti. Kai tau nieko nebruka, kai bendraudamas suvoki specialistą, o ne prekybininką, kai jautiesi pacientu, o ne į tinklą pakliuvusiu laimikiu – pasitikėjimas atsiranda savaime.
Odontologijos kliniką “Angitia” galiu rekomenduoti visiems, kam reikalinga tokių specialistų pagalba. Tikrai nenusivyliau; esu dėkingas už atkurtus dantis – tą brangiausią turtą. Jie nepigūs, bet tikrai to verti. Čia aš sužinojau, kad vis dar yra odontologų, dirbančių iš pašaukimo. Jiems pirmoje vietoje yra žmogus ir jo dantų problemos.
***