Kurdami interneto svetaines dizaineriai iš karto numato tam tikrus dalykus, kurie gali būti naudingi vartotojui. Bėda ta, kad dizaineriai ne visada išmano vartotojų elgseną internete. Paprastai tikslinės auditorijos tyrimus atlieka projektų vadovas ir dizaineriui vartotojas gali būti nelabai žinomas. Dėl šios priežasties dizainas padaromas ne itin patogus ir prireikia papildomai kreiptis į UX dizainerį. Tai žmogus, kuris išmano vartotojų elgseną internete ir gali padėti sutvarkyti tam tikrus UX dizaino elementus.
Skamba paslaptingai? Iš tiesų dizaineriai nenoriai dalinasi konkrečiais patarimais, kurie padėtų iš karto sukurti gerus dizainus. Šiame straipsnyje pateiksime tik keletą tokių patarimų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį ne tik patys dizaineriai, bet ir dizainą tvirtinantys užsakovai.
Nepalikite „akligatvių“
Suvedate el. pašto adresą, vardą pavardę, adresą į tam tikrus laukelius ir paspaudžiate mygtuką „Siųsti“. Kas vyksta toliau? Atsiranda užrašas „Jūsų žinutę gavome, atsakysime kuo skubiau“. O kas toliau? Ką dabar lankytojui daryti? Tai dizaino „akligatvis“, kai lankytojas staiga nebežino, kur dėtis ir ką daryti. Jis pasimeta, susinervina ir uždaro puslapį. O galbūt jis galėjo grįžti ir peržiūrėti kitas paslaugas ar pasidomėti dar kitais produktais?
Dėl to reikia po tokių „akligatvių“ visada nurodyti pasirinkimo galimybes: įvesti dar vieną paiešką, grįžti į pagrindinį puslapį, grįžti į produkto aprašymą ir t.t. Tada lankytojas ne taip susinervina ir gali tęsti naršymą.
Aiškus puslapio tempimo žemyn mechanizmas
Kai puslapis netelpa į ekraną, lankytojas tiesiog tempia jį žemyn naudodamasis pelės ratuku, ar pirštais braukdamas per ekraną, taip pat galima pelyte tempti žemyn vadinamąjį „scroll bar‘ą“. „Scrollinimas“ visada yra dizainerio iššūkis. Kaip padaryti, kad lankytojas neapsiribotų tik pirmajame ekrane atsiradusia informacija? Tam puslapis yra suskirstomas „dėžutėmis“ po 600-700 pikselių. Paprastai ekrane matomi 840 pikselių, tad antro ekrano viršus turi matyti pirmajame, kad lankytojas aiškiai suprastų, jog žemiau yra dar turinio, kurį jis pamatys tik nutempęs puslapį apačion. Kai kurie dizaineriai tai sprendžia rodyklėlėmis, tačiau mobiliojoje versijoje tai papildomas JAVA kodas, kurio neturi būti daug pagal naujuosius SEO reikalavimus. UX dizainerio užduotis – sugalvoti perėjimus, kad lankytojas kaip įmanoma žemiau nueitų be papildomo paraginimo tekste – „skaitykite plačiau“, ar „žemiau rasite specialią formą…“
1-2 lygių meniu
Vartotojui iššokantis meniu sukels problemų, jei jame bus 3 ar net 4 lygių meniu. Tai reiškia, kad reikės paspausti net 3 kartus prieš tai, kad pasirinktų norimą meniu punktą:
Pagrindinis meniu punktas
=Sub-kategorijos
=Sub-sub kategorijos
=Sub-sub-sub kategorija
Jei turite tokį meniu, žinokite, kad lankytojai retai kada eis į 4 lygio kategoriją tiesiai iš meniu. Reikia keisti navigaciją. Tokia situacija dažnai pasitaiko didelėse el. parduotuvėse, arba informaciniuose leidiniuose, kai informacija apie objektą yra išskirstoma į papildomus puslapius.
UX dizainerio užduotis – sumažinti meniu lygius iki 2. Tai nėra lengva užduotis, nes reikia sugalvoti, kaip išdėlioti informaciją, kad lankytojui nereiktų 5 ar net 6 paspaudimų iki galutinio jį sudominusio puslapio. Gudrybės? Polapiai (tab), „dėžučių“ informacijos išdėstymas (boxed layout), tinklelis (grid layout), speciali reklaminė antraštė su svarbiausiomis nuorodomis į galutinius puslapius ir t.t.
Be to meniu užrašai turi būti nutolę vienas nuo kito per keletą pikselių tam, kad mobiliojoje versijoje į sumažintą meniu tekstą ar paveikslėlį būtų galima pataikyti pirštu neužkliudant šalia esančių elementų.
Sudomino interneto puslapių kūrimas? Daugiau apie šią paslaugą sužinosite čia: https://soliduskodas.lt/paslaugos/internetiniu-svetainiu-kurimas