Šio amžiaus gyvenimo ritmas yra tikrai pašėlęs, o ir be jo sunkumų yra per akis. Vien ko vertas stresas dėl ekonominės padėties ir asmeninės finansinės gerovės. Visa tai susiveda į didelę nuolatinę įtampą ir išgyvenamą stresą, kas neabejotinai paveikia psichologinę ir fizinę sveikatos būklę. Todėl šiandien, kaip niekada anksčiau daug žmonių vartoja įvairius vaistus ar kitais, nebūtinai sveikais, būdais bando kovoti su stresu.
Psichologai sako, kad išgyvenant streso kupinus epizodus jokiu būdu nereikėtų griebtis alkoholio ar panašių priemonių. Jos gali laikinai numalšinti stresą, bet galiausiai streso problemos vis tiek jus pasivys. Psichologai rekomenduoja daug sveikesnius būdus kovoti su stresu.
Meditacija
Kažkas gali sieti meditaciją su alternatyvia medicina, homeopatija ar net religingumu, bet realybė yra tokia, kad meditacija yra tiesiog natūralus būdas atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kankinančių kasdienių rūpesčių. Meditacijos metu yra susikoncentruojama į kvėpavimą arba savo natūralią minčių tėkmę ir yra stengiamasi savo protą pailsinti aktyviai negalvojant. Vos kelios minutės aktyvios meditacijos gali padėti sumažinti streso pojūtį.
Raumenų atpalaidavimas
Šis atsipalaidavimo metodas veikia panašiai kaip ir meditacija, tik šiuo metu užuot atpalaidavus protą yra atpalaiduojami raumenys. Iš pradžių gali būti sunku tą pasiekti, tačiau treniruojantis atpalaiduoti vieną raumenų grupę po kitos, jūs išmoksite pajausti, kur yra įtampą ir sąmoningai atpalaiduoti įsitempusią kūno dalį.
Kvėpavimas
Teisingai sakoma, kad išgyvenant stresą ar dalyvaujant konflikte reikėtų dešimt kartų giliai įkvėpti ir iškvėpti. Stresas pakeičia natūralią organizmo būseną: dėl streso įsitempia raumenys ir padažnėja kvėpavimas. Jei stresinėje situacijoje sureguliuosite kvėpavimą, kartu pajusite ir bendrą psichologinį atsipalaidavimą.
Fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas, net jei tai yra tik pasivaikščiojimas, padeda kovoti su stresu. Nukreipdami savo energiją į fizinę veiklą, jūs iš karto pajusite palengvėjimą stresą keliančioje situacijoje. Tačiau svarbu neperspausti: nualintas organizmas gali būti dar paveikesnis stresui.
Psichologinė pagalba
Jei stresas yra nuolatinė ir kasdienė jūsų būsena, jums gali reikėti ir profesionalios psichologo pagalbos. Psichologas gali padėti atsipalaiduoti, pasidalinti rekomendacijomis kaip kovoti su stresu bei bendrai padėti sveikiau reaguoti į stresą sukeliančias situacijas. Psichologas bus naudingas ir tuomet, kai problema yra chroniška, ir kuomet yra susiduriama su vienkartine streso kupina situacija gyvenime (pvz. krize darbe, netektimi šeimoje ar pan.).
Apibendrinimas
Svarbiausia išvengti neteisingų sprendimų kovoje su stresu (alkoholio, narkotikų), nes jie geriausiu atveju stresą padės įveikti tik laikinai, o problema jau netrukus sugrįš su kaupu, nes organizmas bus nualintas dėl tokio „gydymo“. Pasistenkite į savo kasdienybę inkorporuoti vieną ar kelis streso mažinimo metodus, o jei reikia – ieškokite profesionalios psichologo pagalbos.